KINO KLUBAS

Kino klubai kaip alternatyva mainstreaminiams kino teatrų repertuarams įvairiuose pasaulio kampeliuose turi ilgametes tradicijas. „Taip toliau“ kviečia burtis į kasmėnesines filmų peržiūras Kultūros komplekse SODAS 2123 ir pasilikti neformaliems pokalbiams po jų. Tikimės, kad tai taps gražia tradicija, praturtinančia kino kultūrą mieste.

Jau tampa tradicija susitikti paskutinį kiekvieno mėnesio ketvirtadienį. Artimiausias sensas numatytas birželio 6 d. (perkeltas iš gegužės 30 d. ketvirtadienio)

06 / 06 / 24

Du broliai, Tahiras ir Aminas, vieną rytą pabudę sužino, kad jų tėvas paliko šeimą ir išėjo iš namų. Apimti šoko jie ima maištauti. Nusprendę ieškoti tėvo, jie bėga iš pamokų, klajoja po miestą, bendrauja su nepažįstamais ir priešnuodžio nuo savo skausmo ieško slapta žiūrėdami filmus. Vieną dieną kino teatre jiems pasirodo, kad iš didžiojo ekrano į juos kreipiasi tėtis. Norėdami įsitikinti, jie nusprendžia pavogti kino justos ritę. Ji tampa prisiminimu apie tėvą, kurio nebėra šalia. Nebegalėdama susitvarkyti su neklaužadomis, berniukų mama išsiunčia juos į korano mokyklą.

Prancūzija, Čadas, Nyderlandų karalystė | 2002 | 84 min. | čado arabų k., prancūzų k.| subtitrai anglų k

Birželio mėnesio Taip toliau kino klube, kuris vyks OPEN SODAS metu, žiūrėsime Mahamat Saleh Haroun ABOUNA (Our Father) iš Čado. Šią komišką dramą britų kino kritikas Peter Bradshaw (The Guardian) tituluoja geriasiu visų laikų Afrikos filmu. 2002 m. filmo premjera įvyko Kanų kino festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“, kur jis buvo pavadintas modernia klasika. Apkeliavęs beveik visus svarbiausius pasaulio kino festivalius ir juose pelnęs ne vieną publikos simpatijų prizą, filmas iki šiol yra aktyviai rodomas bei nuotat patenka į geriausių afrikietiškų filmų sąrašus.

25 / 04 / 24

Užburiantis Hou Hsiao-hsien filmas stilingai ir atmosferiškai panyra į Taipėjaus naktinį gyvenimą. Bare dirbančiai Viki (Shu Qi) gyvenimas su pavydžiu vaikinu Hao-Hao kelia nuobodulį ir ima linkti į kieto gangsterio Džeko (Jack Kao) pusę. Tačiau paslaptingas naujas ryšys nesuteikia prasmės ir saugumo jausmo jos dreifuojančiai, neonu apšviestai egzistencijai. Papasakotas kaip atsiminimas iš ateities – 2011 metų – MILLENNIUM MAMBO įsigilina į šiuolaikinės kartos negalavimus. Ši karta trokšta ateities, kad dabartis greičiau taptų praeitimi.

Taivanas | 2001 | 119 min. | taivaniečių k. | subtitrai anglų k.

Paskutiniame Azijos ciklo seanse keliausime į Taivaną. Režisierius Hou Hsiao-hsien, vienas iš Taivano Naujosios bangos atstovų, dažnai gilinosi į istorines temas ir sukūrė ne vieną reikšmingą filmą apmąstantį besikeičiančios Taivano visuomenės rūpesčius. Kino klubo seansui ir pokalbiui pasirinkome išskirtinį jo filmą MILLENNIUM MAMBO (2001) kuris kartu yra ir neįtikėtinai gražus operatoriaus Lee Ping-bing, nufilmavusio daugelį Hou Hsiao-hsien filmų, o taip pat ir Wong Kar-wai filmą In the Mood for Love, darbas.

28 / 03 / 24

Kino kūrėją Jung-rae, kamuoja „rašytojo blokas“. Jis išvyksta į pajūrį kartu su filmo dailininku Chang-wook ir jo nuotaikinga drauge Mun-sook. Vos atvykus Mun-sook įsimylį Joong-rae ir tarp jų užsimezga romanas. Režisieriui Hong Sang-soo įprasta dvigubo naratyvo struktūra: antroje filmo dalyje trikampis apverčiamas kai Jung-rae sugrįžta į paplūdimį dar kartą ir sutinka Mun-suk primenančią moterį Sun-hee. Apatiškame pajūrio kurorte žiemos sezonu, Hong Sang-soo vikriai fiksuoja subtilius monotonijos, humoro ir liūdesio sluoksnius, sujungiančius dvi Jung-rae keliones.

Pietų Korėja | 2006 | 127 min. | korėjiečių k. | subtitrai anglų k.

Pietų Korėjos kinas neįsivaizduojamas be produktyviojo režisieriaus Hong Sang-soo. Debiutavęs 1996 m. su filmu „The Day a Pig Fell into the Well“, jis prisidėjo prie Naujojo Korėjos kino bangos formavimo. Įtakingas kino žurnalas „Cine21“ į filmą pavadino „šūviu, kuris supurtė Korėjos kino istoriją“. Nuo to laiko Hong Sang-soo išvystė savitą braižą, kurį lengva atpažinti ir įdomu analizuoti. Šiame kino klubo susitikime kartu žiūrėsime ir aptarsime po dešimtmečio nuo debiuto režisierius sukurtą filmą WOMAN ON THE BEACH.

29 / 02 / 24

Labai asmeniškas vietnamiečių kilmės režisierės Trinh T. Minh-ha dokumentinis filmas tyrinėja moterų padėtį Vietnamo visuomenėje tiek šiandien, tiek žvelgiant iš istorinės perspektyvos. Pasitelkdama šokį, spausdintus tekstus, liaudies poeziją ir vietnamiečių kilmės moterų iš Vietnamo ir JAV žodžius bei patirtis, šiame filme režisierė moterų balsais kvestionuoja oficialiąją kultūrą.

Trinh T. Minh-ha ne tik kuria filmus, bet ir rašo apie kiną, tad jos filmai yra intelektualiai ir teoriškai kompleksiški. SURNAME VIET GIVEN NAME NAM tyrinėja vertimo sudėtingumą ir tokias temas kaip dislokacija ir gyvenimas egzilyje. Filme kritikuojamas tradicinis visuomenės gyvenimo būdas po Vietnamo karo. Emociniu lygmeniu po filmo lieka įspūdis apie drąsias ir nepasiduodančias vietnamietes moteris, ir jis sukurtas labai žmogiškai, išvengiant herojizuojančios plakatiškos propagandos.

JAV | 1989 | 108 min. | vietnamiečių k. | subtitrai anglų k.

Pradedame naują kasmėnesinių kino klubo peržiūrų ciklą – keliamės į Aziją. Pirmajame seanse žiūrėsime vienos svarbiausių moterų režisierių iš Azijos Trinh T. Minh-ha filmo SURNAME VIET GIVEN NAME NAM.

Dukra, ji paklūsta tėvui / Žmona, ji paklūsta vyrui / Našlė, ji paklūsta sūnui.

25 / 01 / 24

Keturiolikametė mergaitė vardu Madeinusa gyvena nuošaliame Andų kaime, kurio pavadinimas kečujų kalba reiškia „miestelis, į kurį niekas negali įžengti“. Geologas iš Limos dėl apylinkes apėmusių potvynių įstringa šioje nesvetingoje vietoje. Artėja kasmetinės Tiempo Santo (Šventojo laiko) iškilmės. Kaimo gyventojai tiki, jog tris dienas nuo Kristaus Nukryžiavimo iki Prisiskėlimo Dievas yra miręs, todėl nemato jokių nuodėmių. Viskas yra leidžiama.

Kaip ir tas prašalietis iš miesto nuošaliame kalnų kaime, kai gilinamės į tolimų regionų kiną ir jo istorinius bei kultūrinius kontekstus, mes visuomet rizikuojame klaidingai suprasti, neperskaityti niuansų. Dėl to MADEINUSA mums atrodo labai svarbus nuolatiniame mokymosi iš filmų, mokymosi kalbėti apie juos ir per juos atpažinti savo politines ir nesąmoningas išankstines nuostatas, procese. Claudios Llosos debiutas sulaukė ir aršios kritikos ir liaupsių tiek Peru, tiek užsienyje. Kritikuojantieji filmą didžiausia problema laiko tai, kad režisierė – jauna vidurinės klasės baltoji miestietė – vaizduoja kečujų genties atstovus iš nuošalaus Andų regiono. Tačiau vieno atsakymo, kaip vertinti tokią reprezentaciją, nėra – apie tai kalbėsimės po seanso.

Peru | 2006 m. | 100 min. | ispanų k., kečujų k. | subtitrai anglų k.

Ketvirtajame kino klubo seanse nusikelsime į Peru ir baigsime šiuolaikinio Pietų Amerikos kino ciklą. Žiūrėsime ir aptarinėsime MADEINUSA (2006 m.) – stiprų ir kontroversišką režisierės Claudios Llosos (kuri vėliau su filmu LIŪDESIO PIENAS laimėjo Auksinį lokį Berlyno kino festivalyje) debiutą.

Moteris eina per lauką.

Aplink ją bėgioja, sukasi, vartosi šunys, pasklisdami per visą kadrą ir ardydami pasakojimą kaip legendinį Penelopės audinį.

Tolėliau – pasaulis ir pakraščiai.

Metų laikai, diena

ir naktis,

ir skirtingi dangaus

variantai.

21 / 12 / 23

DOG LADY yra vienas iš nepriklausomo ir eksperimentuoti linkusio kino kolektyvo El Pampero Cine darbų. 2002 metais jį įkūrė keturi draugai, Naujosios Argentinos kino bangos atstovai Mariano Llinás, Alejo Moguillansky, Agustin Mendilaharzu ir pati Citarella, kurie ėmė kurti alternatyvą dominuojančiam kinui ir per 20 metų įgavo kultinį statusą Argentinoje.

Viena iš filmo režisierių Verónica Llinás, labiau žinoma kaip teatro aktorė, čia taip pat atlieka ir intriguojantį bei unikalų pagrindinį vaidmenį – moters, kuri kartu su gauja šunų gyvena atsiskyrėlišką gyvenimą Buenos Airių pakraštyje. Čia, kur miestą keičia Pampos, jai tenka gintis nuo gamtos jėgų ir kitų pavojų.

Argentina | 2015 m. | 98 min. | ispanų k. | subtitrai anglų k.

Trečiajame kino klubo seanse tęsime šiuolaikinio Pietų Amerikos filmų ciklą ir nusikelsime į Argentiną. Žiūrėsime ir aptarinėsime Lauros Citarellos ir Verónicos Llinás filmą DOG LADY (2015 m.). Pasirinkome šį filmą, nes Lauros Citarellos režisuotas TRENQUE LAUQUEN buvo mūsų visų trijų vienas mylimiausių praėjusių metų filmu, o neseniai Cahiers du Cinéma jį įvardino ir 2023-ųjų geriausiu.

Antrasis Taip toliau kino klubo seansas nukels į Meksiką. Toliau tyrinėsime šiuolaikinius Pietų Amerikos kino kūrėjus. Šįkart žiūrėsime, o vėliau kalbėsimės apie Carlos Reygadas debiutinį filmą JAPÓN (2002 m.).

29 / 11 / 23

Šiame užtikrintame Carlos Reygadas debiute, vyras (Alejandro Ferretis) keliauja iš Meksiko miesto į atokų kaimą nusižudyti. Atsidūręs ten, jis sutinka pamaldžią senolę (Magdalena Flores), kurios ramus žmogiškumas pažadina jo aistras. Režisierius pasitelkia neprofesionalius aktorius ir filmuoja įspūdinga 16 mm CinemaScope juosta. Reygadas tyrinėja atšiaurų Meksikos kaimo grožį su žemišku taktiliškumu. Žiūrovai panardinami į peizažą, kuriame gyvenimas koegzistuoja su mirtimi, o gyvūniška ir dvasinė žmogaus gyvenimo patirties pusės tampa neatskiriamos. Ambicingas ir stulbinantis vizualiniu poetiškumu, JAPÓN yra egzistencinė kelionė per neatrastas kino teritorijas, kurios atskleidė ypatingą režisieriaus balsą.

Meksika | 2003 m. | 134 min. | ispanų k. | subtitrai anglų k.

Pirmuosiuose kino klubo seansuose kviesime išsamiau susipažinti su šiuolaikinio Pietų Amerikos kino kūrėjais. Pasirinkome pradėti nuo vieno įdomiausių balsų Brazilijos kine – kino kritiko ir režisieriaus Kleber Mendonça Filho. Šio režisieriaus kūryba galbūt jau pažįstama iš tokių filmų, kaip „Vandenis“ (2016) ar mistiškojo „Bakurau“ (2019).

26 / 10 / 23

O mes kartu su jumis žiūrėsime ir kalbėsimės apie 2012 m. filmą GARSAI KAIMYNYSTĖJE, kuris yra vertinamas kaip vienas ryškiausių praėjusio dešimtmečio ilgo metro debiutų kine. Jei iki tol nepriklausomo brazilų kino žvilgsnis daugiausiai krypo į favelas, Mendonça Filho kamerą atsuko į savo aplinką – sparčiai besivystančios viduriniosios klasės rajoną Resifėje.

Kasdienį rajono gyvenimą sutrikdo privati apsaugos kompanija, įsiūliusi gyventojams savo paslaugas prižiūrėti tvarką nuo 7 vakaro iki 7 ryto. Tai lyg turėtų suteikti saugumo jausmą, tačiau kažkodėl nerimas bendruomenėje tik didėja. Tuo tarpu namų šeimininkę Biją iš proto varo be perstojo lojantis ir kaukiantis kaimynų šuo. Vienas po kito sluoksniuojasi kaiminystės garsai ir triukšmai, koridoriais klaidžioja baimės ir gyventojų tarpusavio įtampos. Iš architektūrinių struktūrų, interjero detalių ir fragmentiškų kaimynų istorijų filme nupinamas tankus tinklas – refleksija apie šalies istoriją, smurtą ir klasių atskirties transformacijas šiuolaikinėje Brazilijoje.

rež. Kleber Mendonça Filho
Brazilija | 2012 m. | 124 min. | portugalų k. | subtitrai anglų k.