DAHOMĖJA
Prancūzija, Senegalas, Beninas, 2024, 67 min., fonų k., prancūzų k., anglų k.
Režisierė: Mati Diop
Scenarijaus autorė: Mati Diop
Operatorė: Josephine Drouin Viallard
Montuotojas: Gabriel Gonzalez
Kompozitoriai: Wally Badarou, Dean Blunt
Garso režisierius: Nicolas Becker
Prodiuserės: Eve Robin, Judith Lou Lévy, Mati Diop
Vaidina: Khady Mane, Mamadou Diallo
Po 150-ies metų nelaisvės kelionę namo pradeda 26 senovės Dahomėjos karalystės artefaktai. Kartu su tūkstančiais kitų kolonistų pagrobtų vertybių jie buvo laikomi Prancūzijos muziejų saugyklose. Skulptūrų kilmės vieta Vakarų Afrikoje – dabartinė Benino respublika – per tiek metų pasikeitė. Ryšys su istorija, įrašyta pagrobtuose artefaktuose, buvo nutrūkęs per ilgai. Jų parvykimas namo šiuolaikinėje visuomenėje sukelia aštrias diskusijas apie grįžtančiųjų vietą bei reikšmę. Vienas iš kylančių klausimų – kodėl grįžta tik 26 iš 7000? Mati Diop prakalbina amžius skaičiuojančias skulptūras, kurios reflektuoja ilgą prievartinę kelionę ir atskleidžia postkolonijinio pasaulio sudėtingumą.
Originalios formos dokumentinio filmo „Dahomėja“ premjera šiemet įvyko Berlyno kino festivalyje, kur jis buvo apdovanotas pagrindiniu prizu – „Auksiniu lokiu“.
Dahomėjos karalystė (Fonų kalba — Danxomé) — buvusi Afrikos karalystė, įsikūrusi dabartinės Benino Respublikos pietuose. Ją XVII a. įkūrė karalius Houegbadja. Valdant jam ir jo palikuonims — tris šimtmečius trukusiai dinastijai — karalystė buvo didelė regioninė galia, turėjusi labai gerai struktūrizuotą vietos ekonomiką, klestinčią transatlantinę prekybą, centralizuotą administraciją, mokesčių sistemą ir galingą kariuomenę, įskaitant garsiąsias amazones (Agodjié). 1892 m., valdant karaliui Behanzinui, pulkininkas Doddsas užėmė karalystės sostinę Abomėjų, o 1895 m. Dahomėja tapo Prancūzijos kolonijinės imperijos dalimi. Kai 1960 m. rugpjūčio 1 d. šalis įgijo nepriklausomybę, ji tapo Dahomėjos Respublika.
Abomėja buvo Dahomėjos karalystės sostinė. XVII-XIX a. valdžiusi Houegbadja dinastija pavertė ją tikru miestu-valstybe. Įspūdingus rūmus, dekoratyviuosius menus ir amatus bei Vodun religijos praktikavimą buvo galima rasti ant kiekvieno gatvės kampo. Abomėjoje kiekvienas karalius paliko savo pėdsaką, suderintą su jų moto: „Dahomėja kas kart vis didingesnė!“. Vystantis žemės ūkiui ir vergų prekybai, Abomėją tapo svarbiu miestu-kryžkele. Jos ypatingieji rūmai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
